Susisiekite

Apsauga
Šis klausimas yra skirtas įsitikinti, jog jūs esate žmogus, ir sustabdyti automatinį šlamšto siuntimą.
4 + 3 =
Išspręskite šią paprastą matematinę užduotį ir įveskite atsakymą. Pvz už 1 3, įveskite 4.

 

Asanų poveikis

BRIGITA PAULAUSKIENĖ

Jogos trenerė

 

JOGA - UNIVERSALI ŽMOGAUS TOBULĖJIMO IR SVEIKATOS PALAIKYMO SISTEMA

 

 

Jogos asanų efektyvumas vienareikšmiškai negali būti nusakomas. Jogos fiziniai pratimai veikia raumenis, vidaus organus, juose vykstan

ius fiziologinius procesus. Turi poveikį smegenims, centrinei nervų sistemai ir net subtiliesiems žmogaus kūnams, kuriuos šiuolaikinis mokslas mažai tyrinėja.

Nagrinėjant fiziologiškai, jogos praktika visų pirma veikia širdies ir kraujagyslių, kaulų atramos sistemas, bendrai žiūrint, veikia visą organizmą.

Joga dažnai vadinama relaksacine gimnastika, pabrėžiant didelę atsipalaidavimo svarbą. Asanos palengvina atsipalaidavimo siekį. Įtampos panaikinimas raumenyse panaikina lygiųjų raumenų spazmus. Pakaitomis atliekamas kūno dalių suspaudimas ir atpalaidavimas, masažuoja vidaus ertmes ir vidaus organus.

Asanomis treniruojami ne tik didieji muskulatūros raumenys, bet ir smulkieji, visai nepelnytai užmiršti kitose fizinės kultūros šakose. Tai tarpslanksteliniai kaklo, pilvo, dubens dugno, diafragmos, kojų ir rankų pirštų raumenys. Mažieji raumenys labai svarbūs taisyklingai laikysenai palaikyti ir vidaus organų pilnutiniam darbui užtikrinti.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad statiški jogos pratimai yra nepilna, neišbaigta, palyginti su kitomis fizinės kultūros rūšimis, fizinio vystymo priemonė. Ta

iau skirtumai tarp statinių ir dinaminių pratimų kurkas gilesni: jie skirtingai suriški su centrine nervų sistema. Greitos judamosios reakcijos reikalauja aukštesniųjų galvos smegenų centrų veikimo. Tuo tarpu monotoniškos, palaikan

ios pusiausvyrą pozos yra įgyvendinamos ir be aukštesniųjų smegenų centrų pagalbos.

Pašalinus gyvūno galvos smegenų žievę, jis netenka gebėjimo judėti, ta

iau pusiausvyrą vis dar išlaiko.

Asanos vysto, treniruoja, suteikia papildomos laisvės būtent žemesniesiems smegenų savireguliacijos centrams. Žvelgiant į bendrą smegenų piešinį, matome, kad aktyviausiai asanų atlikimo metu dirba smegenėlės. Būtent ši smegenų dalis atsakinga už statines kūno padėtis, raumenų tonuso pasiskirstimą bei pusiausvyrą. Smegenėlių funkcijos yra dar nepilnai mokslo ištirtos. Žinoma apie jų reguliacinę įtaką vegetacinėms organizmo funkcijoms. Tai reiškia, kad asanų dėka galima veikti vidaus organus, jų funkcijas, blokuoti neigiamą streso poveikį, kuris per aukšteniuosius smegenų centrus gali sutrikdyti tokias vegetacines organizmo funkcijas, kaip kraujo indų tonusas, širdies ritmas, skrandžio, žarnyno peristaltiką ir t.t.

 

 

NERVŲ SISTEMOS HIGIENA. RELAKSACINĖS PRIEMONĖS.

Pla

iai jogos sistemą galima panaudoti mažinant stresą ir depresijos prevencijai. Kitaip tai vadinama nervų sistemos higiena, kuria šiuolaikinėje visuomenėje užsiima nedaugelis. Jogoje galima rasti atsakymus į klausimus, kaip efektyviai pailsėti, atgauti jėgas ir emocinę pusiausvyrą.

Savo praktikoje pastebėjau, kad užsiimant reguliaria jogos praktika (darant asanas ir kvėpavimo pratimus), žmogaus psichoemocinėje būklėje įvyksta pastebimi pakitimai. Apytikriai po dvejų tejų mėnesių apie du tre

daliai lankan

iųjų pažymi, kad ramiau reaguoja į nemalonias situacijas, aplinką, įgauna didesnį pasitikėjimą savo jėgomis, tampa savarankiškesni. Pagerėja miegas. Tuo ypa

džiaugiasi vyresnio amžiaus žmonės. Šie poky

iai vyksta net nenaudojant jokių specialių relaksacijos priemonių. Tiesiog atliekant optimaliai pritaikytą pla

iam naudojimui jogos pratimų kompleksą.

Yra specialūs pratimai, kurie vadinami atstatan

iais, jie padeda efektyviau pailsėti, atpalaiduoti kūną. Toks poilsis yra daug veiksmingesnis nei gulėjimas lovoje.

Labai efektyvūs yra kvėpavimo pratimai. Vieni iš jų padeda nurimti, pasiruošti miegui. Tokiem pratimams būdinga ilgas iškvėpimas ir trumpas įkvėpimas. Kiti pratimai padeda atstatyti vidinę pusiausvyrą, dar kiti aktyvina, suteikia jėgų, padeda organizmui optimaliai panaudoti turimus išteklius.

Svarbu pažymėti, kad į kvėpavimo pratimus verta žvelgti rimtai – juose slypi didžiulė, mūsų organizmui įtaką daranti, jėga. Nuo kvėpavimo gali priklausyti ne tik nuotaika ar savijauta, bet ir žmogaus svoris. Kvėpavimas daro įtaką mūsų emocijoms – susijaudinę kvėpuojame daug grei

iau, keisdami kvėpavimo tėkmę veikiame savo organizmą smulkiausių dalely

ių lygmenyje per dujų apykaitą. Tad jei natūralus kvėpavimo ritmas bus pakeistas drastišku, gali kilti įvairių negalavimų ir net ligų pavojus. Ypa

tai pavojinga širdžiai.

Darant pratimus, kvėpuojant, mokomasi išlaikyti dėmesį ties tuo, kas daroma, ugdomas gebėjimas susikaupti ties esamu vyksmu, lavinamas koncentracijos gebėjimas. Tai – kelias į meditaciją. Meditacija yra plati sąvoka, šio kursinio darbo kontekstas neapima šios sąvokos tyrimo.

Vienok, net jei be ypatingų teorinių žinių būtų įmanoma tiesiog paprastai atsisėsti nors kelioms minutėms ramioje aplinkoje, nusiraminti, atidžiau pažvelgti į save, susivokti, pasijusti supan

ios visumos dalele, tai visuomenės psichinė sveikata tikrai būtų geresnė. Tai svarbu, nes Lietuvos sveikatos informavimo centro duomenimis, kasmet naujų psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų Lietuvoje užregistruojama virš aštuonių tūkstan

ių:

2005 metais – 8721

2006 metais – 8542

2007 metais – 8444

Tempimo pratimai, atliekami jogoje, padeda raumenims atsipalaiduoti ir tai puikiai veikia vidinę būseną, centrinę nervų sistemą.

Praktikoje pastebėjau, kad po treniruotės, kuri trumka 90 minu

ių ir turi pakankamai daug įvairaus sudėtingumo pratimų, 90proc. sportuojan

ių jau

iasi žvalūs, pilni jėgų.

Nuo 1995 metų užsiimdama jogos praktika įsitikinau, kokie svarbūs fiziniai pratimai ne tik sveikatai, bet ir nuotaikai. Kai fiziškai jautiesi blogai, tai ir emocijos negatyvios.

Svarbu, kad populiariosios jogos pratimai nėra sunkūs, nereikalauja maksimalių fizinių pastangų. Žmogui, kuris neužsiima didžiuoju sportu, tai yra aktualu, nes rezultate lieka energijos kitiems gyvenimiškiems tikslams įgyvendinti. Nesunkia, bet efektyvia jogos praktika padeda palaikyti optimalų raumenų tonusą, kuris savo ruožtu yra viena svarbiausių pakilios nuotaikos ir darbingumo sąlygų.

Dar vienas jogos privalumas –nereikalingos jokios specialios sąlygos ir priemonės, kurios neretai brangiai kainuoja ar yra sunkiai prieinamos. Todėl joga gali užsiimti kiekvienas asmuo net ir namuose.

Būtina suvokti, kad joga nėra tabletė. Vieną kartą atlikus pratimus galbūt ir nedaug ką pajusime. Praktika reikalauja sistemingumo. Geriausia – tai paversti savo gyvenimo dalimi. Tik šiuo atveju galima tikėtis gerų rezultatų. Jogos praktikos veiksmingumas priklauso ir nuo to, ar ji patinka konkre

iam asmeniui, ar nesukelia vidinio pasipriešinimo, nes tokiu atveju jokio teigiamo rezultato, net ir esant sistemingumui, kogero, nepamatysime. Daug priklauso ir nuo trenerio asmenybės: kaip jis sugeba bendrauti, pateikti reikalingą informaciją, galų galia – kokią kuria užsiėmimų atmosferą. Svarbus ir trenerio asmeninis pavyzdys.

Viena iš įdomesnių jogos technikų, reguliuojan

ių vidinius žmogaus organizmo procesus, yra „Tratakas“. Jogai tvirtina, kad šio pratimo dėka galima padėti organizmui atsinaujinti, reguliuojant parasimpatinius procesus.

Visi žinome, kad akis reaguoja į šviesą taip pat, kaip kei

iasi akies vyzdžio dydis, stebint artimus ir tolimus objektus. Kai jau

iame skausmą, akies vyzdys susiaurėja, o kai malonumą – išsiple

ia. Mokslo mažai ištyrinėtas atgalinis ryšys, kai plėsdami ir siaurindami akies vyzdį veikiame centrinę nervų sistemą. Taigi „Tratakas“ jogoje priskiriamas prie nervų sistemos higienos pratimų. Jis atliekamas atsisėdus prieš žvakės liepsną ištiestos rankos tastumu. Liepsna stebima ilgą laiką, stengiamasi nemirksėti. Vyzdžiai išsiple

ia, aktyvinama parasimpatinė nervų sistema. Šį pratimą rekomenduojama atlikti tamsiuoju metų periodu, kada naktis yra ilgesnė už dieną, nes tada žmogaus organizme natūraliai, kaip ir visoje gamoje, turi vykti atsinaujinimo procesai, valdomi parasimpatikos. Pratimo dėka žmogus geriau miega, labiau atsipalaiduoja. Energija sutelkiama vidiniam vyksmui palaikyti. Šio pratimo veikimo principo suvokimas veda į žinojimą, kad svarbu paisyti gamtos ritmų, norint išlikti sveikam. Neverta žiemos metu per daug savęs aktyvinti, nes organizmas nespės atsinaujinti per žiemą ir pavasarį jausime išsekimą. Jau nuo pavasario, dienoms ilgėjant, natūraliai aktyvėja simpatinė nervų sistema, todėl esame pasiruošę aktyviai veikti ir dirbti. Simpatikai aktyvinti rekomenduojamas vadinamasis tolimas „Tratakas“. Šiuo atveju žvakę reikėtų stebėti 3-5 metrų atstumu nuo savęs.

Norint kokybiškai pailsėti, reikalingas gyvybinių procesų išmanymas. Tai – tikras gyvenimo menas.

 

 

 

 

SĄNARIŲ IR KAULŲ STIPRINIMO METODIKA JOGOJE

Skausmas nugaroje. Statistikos duomenimis, 40% žmonių patiria nugaros skausmą, kuris trunka ilgiau nei vieną dieną. Pusę šių atvejų skausmas tęsiasi daugiau kaip keturias savaites. Šie skausmai nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo lyties – skirtingo amžiaus vyrai ir moterys patiria skausmą vienodai. Nežiūrint į tai, kad amžiaus grupėje nuo 45 iki 65 metų skausmas dažnesnis, suaugusių iki 25 metų skundžiasi reguliariais nugaros skausmais.

Nugaros skausmas, kaip nedarbingumo priežastis, užima antrą vietą po peršalimo ligų. Tai ver

ia susimąstyti. Turint šiuolaikines diagnostikos priemones, žinant ligų ir skausmo atsiradimo priežastis, žmonės paparastai ne daug ką daro, kad problema neatsirastų arba išvengtų jos pasikartojimo.

Naujas požiūris į asmeninę sveikatą turėtų būti formuojamas praple

iant kiekvieno žinias apie skausmo atsiradimo priežastis, taip pat reikėtų tobulinti reabilitaciją ir padėti išvengti problemų pasikartojimų. Sveikatos išsaugojimas nėra trumpas ir lengvas veiksmas ar priemonė. Tai reikalauja laiko, kas gali priversti pakeisti gyvenimo būdą.

Skoliozė – tai S arba C formos šoninis stuburo iškrypimas.

Kiekvienu konkre

iu atveju skoliozė yra charakteringa, todėl duoti bendras rekomendacijas, ką daryti sergant, - beprasmiška, ta

iau tempimas, toks, koks yra jogoje, raumenų korseto stabilizavimas ir kvėpavimo pratimai gali būti naudingi bet kuriuo atveju.

Osteoartritas – tai degeneracinis procesas, vykstantis kauluose ir kremzlėse organizmui senstant. Osteoartrito pradžią galima nutolinti lavinant lankstumą, jėgą ir vikrumą. Daugelis jogos pratimų skirti sąnarių judrumui lavinti, ypa

stuburo. Laikysenos gerinimas ir simetrijos atstatymas tarp kairės ir dešinės kūno pusės mažina sąnarių susidėvėjimą, striprinami raumenys aplink juos.

Jau esant osteoartritui rekomenduojama vengti pratimų su svoriais. Jogoje dirbama tik su savo svoriu, tai padeda harmoningai vystyti ir palaikti kūną.

Osteoporozė – tai kaulų trapumas, atsirandantis dėl mineralų kiekio kauluose sumažėjimo. Serga apie 30proc. moterų ir 5proc. vyrų.

Kad kaulai būtų sveiki juos reikia periodiškai “apkrauti”. Krūvis kaulams – vienintelė streso rūšis, palanki žmogaus organizmui. Nuo krūvio kaulai tampa stipresni ir tankesni, nes auga kaulų ląstelės.

Iki 35 metų naujų kaulo ląstelių augimas kompensuoja prarastąsias, ta

iau vėliau žmogus kas metai praranda apie 1proc kaulų masės. Moterims po menopauzės šis procesas vyksta dar grei

iau (2proc per metus). Sulaukus 70 metų, žmogus praranda tre

dalį kaulų masės. Jautriausia vieta lūžiams – riešas ir klubo sąnario kaklelis.

Osteoporozės profilaktikai siūlomi pratimai su svoriais. Jau sergant svorius reikėtų naudoti tik pasitarus su gydytoju.

Svarbu pažymėti, kad naudoti pratimuose savo svorį saugiausia.

Vyresniame amžiuje aktualu, kad pratimai nebūtų per daug sunkūs fiziškai, neišsekintų. Kai kurie vyresni žmonės neužsiima sportu tik dėl per didelio krūvio baimės.

Mano treniruotėse su malonumu ir ne vienerius metus lankosi žmonės, artėjantys link 60 metų. Po treniruotės jau

iasi atgavę jėgas, o juk krūvis 90min treniruotėje nemenkas. Tad galiu tvirtinti, jog būtent joga yra ta judėjimo rūšis, kuria galima užsiimti ir sulaukus senatvės, galvojant apie savo kaulų sveikatą.

Sąnarių problemų sprendimas jogos pagalba. Joga gali padėti spręsti sąnarių problemas pradinėje ar tarpinėje ligos stadijoje.

Tradicinis požiūris: užtenka paprastų tempimo pratimų.

Tikrovė: tik joga pilnai dirba su sąnariu ir padeda prailginti jaunystę.

Pasidomėjus, kaip senovėje žmonės sprendė sąnarių skausmo problemą, matome, kad stebuklingų vaistų nebuvo. Skausmo jie atsikratydavo tam tikrų pratimų pagalba. Gydytojas Hovardas Dananbergas, sporto medicinos specialistas ir ortopedas iš Njū Hempšyro, rašo: “Žmonės vystė joga ir tai

i meną. Jie kūrė pratimus, kurie padėtų išlaikyti visą judesių diapazoną ir natūralų sąnarių paslankumą. Jie nekilnojo didelių sunkumų, o švelniai ir atsargiai tempdavosi, atlikdavo lėtų judesių serijas, kad mobilizuotų sąnarių kapsules.”. Kai kuriose pasaulio šalyse iki šiol sėkmingai naudojami panašūs būdai osteoartritui gydyti (Indijoje, Kinijoje).

Visus domina laikas, per kurį būtų galima pajusti teigimą jogos poveikį sąnariams. Tradiciškai manoma, kad dėl sąnarių sveikatos reikia dirbti metų metus. Realiai pirmus rezultatus galima pajusti net grei

iau nei veikia vaistai, juk fizinis poveikis iš žinomų būdų, kaip paveikti žmogaus organizmą, yra pats stipriausias ir efektyviausias, ta

iau skirtingai nei vaistai, jogos poveikis tęsiasi – kuo toliau dirbi, tuo geriau jautiesi. Mano praktika tai patvirtina. Po treniruotės daugelis pasakoja apie sumažėjusius skausmus nugaroje ir keliuose.

Gydytojas Beno Nigg iš Kalgario universiteto laboratorijos, užsiiman

ios žmogaus organizmo galimybių tyrimais, vienas iš žymiausių specialistų pasaulyje, užsiiman

ių biomechanikos problemomis, rašo, kad spaudimas sąnaryje yra palaikomas per daug įtemptų didžiųjų raumenų pagalba. Skausmas sąnaryje proporcingas veikian

iai jėgai, todėl skausmas gerokai sumažėja, kai stabilizuojant sąnarį dalyvauja smulkieji raumenys. Joga turi daug įvairių pratimų, stiprinan

ių ir vystan

ių smulkiuosius raumenis, kurie vykdo subtilų sąnario valdymą ir saugo juos nuo netikėtos perkrovos ir staigių judesių poveikio.

Savo trenerės praktikoje įsitkinau, kad treniruotas kūnas gali atlikti pavojingus ir nerekomenduotinus judesius be didelės žalos sau. Visai netreniruotiems žmonėms net paprastas, niekuo neišskirtinis judesys gali sukelti skausmą arba traumą.

Yra specialios technikos, kurių privalu laikytis, siekiant stabilizuoti sąnarius įvairių jogos asanų metu, pvz kelių girnelių pakėlimas į viršų, raumeninio juosmens korseto įtempimas.

Joga atstato sąnarių paslankumo amplitudę. Tai aktualu po traumų ir vyresniame amžiuje, nes jei vieno (pvz. kelio) sąnario paslankumas mažėja, mažėja ir artimiausių sąnarių paslankumas (

iurnos, klubo). To pasekoje atsiranda laikysenos asimetrija ir ken

ia nugara. Todėl svarbu nedelsiant atstatyti nejudrų sąnarį.

Iš tiesų skauda ne pats sąnarys, o dariniai aplink jį, kadangi pa

iame sąnaryje nervų nėra, tik supan

iuose audiniuose (raumenyje, sausgyslėse, raiščiuose). Šios stuktūros turi galimybę atsistatyti, priešingai negu sąnarių kremzlės. Didžiąją juntamo skausmo dalį sudaro antrinis efektas nuo susidėvėjusių struktūrų aplink sąnarį, todėl atsta

ius jas, skausmas sumažėja arba išnyksta. Čia vėl nenuvils jogos pratimai, kurie nėra sunkūs fiziškai atlikti, negana to, iš jų didelės įvairovės galima išsirinkti tinkamiausius.

Treniruojantis gerėja pusiausvyros jausmas, kuris linkęs su metais nykti. Tai padeda ateityje išvengti netikėtų kritimų, kurie nepalankiai atsilieptų sąnariams.

Pratimai lengvai paspaudžia sąnarių kremzles ir stimuliuoja jų mitybą. Vengiama žalojan

ių smūgių ir didelių apkrovų.

Sąnariams nepalanku stiprus sukibimas ir trintis. Tai silpnina apsauginę kremzlę, o nepakankamas sąnarinių paviršių kontaktas irgi nepalankus dėl nestabilumo. Jogos pratimai, tempimo ir raumenų koordinacijos pagalba, padeda išvengti šių nesklandumų, stimuliuodami ir apsaugodami nuo padidėjusių sąnario pasislinkimų.

Jogos pratimai mažina viso kūno susikaustymą ir bendrą nevikrumą. Jis lėtai, bet užtikrintai, nyksta. Atsiranda judėjimo laisvė, pagerėja laikysena, kartu vystoma ir jėga, ir lankstumas.

Vizitinė jogos kortelė – švelnus tempimas. Jei jūs pabandytumėte savo nejudrų sąnarį išjudinti treniruoklio pagalba, tikėtina, kad reikalai dar labiau pablogėtų. Jogoje mokoma taisyklingai atlikti pratimus, nuosekliai ir sąmoningai tempti ir atpalaiduoti tam tikras raumenų grupes, susikaupti ties atliekamu judesiu, jausti, iki kokios ribos pratimas yra naudingas, o kur jau prasideda žala.

Joga didina raumenų elastingumą, todėl, esant krūviui, raumenys geriau “sugeria” smūgį, naudodami mažesnį judesių kiekį, pvz. einanat, kai nuleidžiama pėda, elastingi šlaunies raumenys paima sau didesnę dalį apkrovos ir geriau apsaugo sąnarį. Taip pat mažina Achilo sausgyslės nutrūkimo galimybę, todėl galima rekomenduoti specialiai parinktus jogos pratimus krepšininkams. Tai ne tik apsaugotų nuo traumų, bet ir padėtų įgyti papildomo stabilumo ir koncenrtracijos prieš varžybas.

 

 

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS LIGŲ PREVENCIJA

Šiandien stresas laikomas viena iš pagrindinių priežas

ių įvairioms ligoms kilti. Tai ypa

akcentuotina kalbant apie širdies ligas, onkologinius susirgimus, o taip pat daugeliui pasitaikančius aštrius ir chroniškus susirgimus. Daugelis šiuolaikinių metodikų, kovojan

ių su stresu, įkvėpimo sėmėsi jogoje, ypa

jogiško kvėpavimo ir gilios relaksacijos sferoje.

Mūsų organizmas pilnai pajėgus susidoroti su stresu, ta

iau pastovus stresas, su kuriuo susiduriame kasdieniame gyvenime, išsekina apsaugines organizmo funkcijas, vidaus organus ir nervų sistemą. Arterijos spazmuoja ne tik rankose ar kojose, bet širdyje ir smegenyse. Stresas iššaukia adrenalino pagausėjimą kraujyje, jį tirština. Didėja trombų arterijose formavimasis, kyla kraujo spaudimas ir net gali ištikti infarktas ar insultas.

Laisvas laikas, skirtas giliai relaksacijai ir streso mažinimui – tai ne prabanga, o užsiėmimas, suteikiantis galimybę palaikyti sveikatą reikalingame lygmenyje ir įgalinai pratęsti gyvenimo metus. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, mirtingumas nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų šimtui tūkstan

ių gyventojų kasmet siekia apie 25000 atvejų (2005-2007 metais).

Mūsų širdies ritmas dera su kvėpavimo ritmu, jis lengvai padažnėja įkvėpiant ir lėtėja iškvėpiant. Jogos užsiėmimų metu, kai kvėpuojama lėtai, be įtampos, iškvėpimas yra ilgesnis už įkvėpimą, palankiai veikiama širdis. Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas viršutine krūtinės dalimi stimuliuoja simpatinę nervų sistemą (valdan

ią reakciją į stresą) širdis priver

iama grei

iau plakti, kyla kraujo spaudimas, tam kad organizmas būtų paruoštas greitai reakcijai. Kada iškvėpimai ilgesni, įsijungia parasimpatinė nervų sistema (valdanti atsipalaidavimą), kartu širdies ritmas sulėtėja, kraujo spaudimas krenta. Joga siūlo pradėti nuo lėto, minkšto, ramaus, lygaus kvėpavimo įsisavinimo. Tai ir yra pirmas žingsnis į ramybės pojūtį.

Pasyvios, išlenktos jogos padėtys su atrama švelniai ištempia širdies raumenį ir kraujo indus aplink. Tai pagerina kraujo pritekėjimą į širdį ir padeda išvengti arterijų užsikimšimo, palaikyti kraujo indų elastingumą.

Viena iš svarbiausių kraujotakos sistemos funkcijų yra aprūpinti smegenis krauju. Joga siūlo apverstas asanas, kurios stiprina širdį, leidžia jai pailsėti nuo žemės traukos, palankiai veikia venas, pagerina smegenų kraujotaką.O pasyvios asanos su atrama ne tik palankiai veikia širdį, bet ir ištempia pilvo ertmę, kas padeda geriau virškinti maistą, mažina rūgštingumą ir meteorizmą.

Jogos autoritetas, gydytojas Svamis Šivananda, savo knygose pažymi, kad viena iš pagrindinių širdies ligų priežas

ių yra sutrikęs virškinimas, vidurių užkietėjimas, padidėjęs rūgštingumas ir pan., todėl, turintiems problemų su širdimi, nerekomenduojama daug prisivalgyti. Po valgio reiktų taikyti specialų kvėpavimą, kuris aktyvina virškinimą. Apie valandą laiko kvėpuoti per dešinę šnervę.

Mūsų įprastinė kūno padėtis, tai, kaip mes sėdime, stovime, vaikštome, žymiai veikia kvėpavimo ritmą, kraujotaką, širdies būklę. Pastovus kūprinimasis trigdo normalią kraujotaką visuose gyvybiškai svarbiuose vidaus organuose, esan

iuose krūtinės ląstoje.

 

Kada krūtinė suspausta, diafragma įkvėpiant tik truputėlį nusileidžia žemyn, tai trugdo pilnai pripildyti plau

ius oro. “Krūtinės siurblys” negali grąžinti kraujo į širdį. Jei pilvo ertmė ir krūtinė pastoviai suspausta, limfos indai, arterijos, venos, apraizgiusios gyvybiškai svarbius organus, gali būti smarkiai susiaurėjusios ar net visiškai suspaustos. Visa tai mažina kraujotakos sistemos gebėjimą savarankiškai veikti, apsivalyti, trigdo gerą ląstelių mitybą ir hormonų pasiskirstymą, pasekoje sutrinka ir širdies darbas.

Joga padeda ištaisyti laikyseną, kūnas tiesiog su palengvėjimu atsidūsta, kai atstatoma normali krūtinės padėtis ir žmogus ima laisvai kvėpuoti.

Minkštos, išlenktos jogos padėtys su atrama praple

ia krūtinės ląstą, pagerina plau

ių veiklą be ypatingų pastangų. Šios pozos ypa

rekomenduojamos sveikstasnt po širdies operacijų.

Be fizinių krūvių mūsų kraujotakos sistema tampa vis mažiau aktyvi. Tai ypa

aktualu vyresniame amžiuje, kai judėjimas dėl daugelio sveikatos sutrikimų gali būti apribotas. Joga siūlo eilę statiškų ar lengvų dinaminių pratimų, kuriuos nesunku atlikti ir sulaukus garbaus amžiaus.

Moterų ir vyrų infarkto priežastys yra skrtingos, ne vienodi jų simptomai. Gyd. N. Goldberg, dirbanti Niujorko Lenoks-Hil ligoninės rebilitacijos skyriuje ir vykdanti programą, tirian

ią moters širdies problemas, rašo “Vyrų klasikiniai priešinfarktiniai simptomai yra skausmas, suspaudimo jausmas krūtinės plote ir aukštas kraujospūdis. Moretų – neįprastas nuovargis, trūk

iojantis, nelygus kvėpavimas, pykinimas, galvos svaigimas, nemalonus jausmas apatinėje krūtinės dalyje arba viršutinėje pilvo dalyje, taip pat skausmas nugaroje.”

Kada skauda stuburą krūtininėje ir kaklo dalyje ilgą laiką, tai sukelia vainikinių širdies arterijų spazmą.

Pati moteris sunkiai gali atpažinti ir suprasti priešinfarktinius simptomus. Jie dažniausia pasireiškia persitempus. Laikui bėgant skausmas gali stiprėti iki tokio lygio, kad yra juntamas net ilsintis ar miegant, tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją, ilgai nedelsiant. Su metais infarkto rizika didėja - moterims net du kartus dažniau nei vyrams.

Gydytojas Mahmedas Ozas, vienas iš žinomiausių JAV kardiologų, rašo: “Moteriška širdis skiriasi nuo vyriškos. Įprastas infarkto vaizdas, kai arterijos užkimštos ir užtvenkiamas kelias kraujui tekėti, nieko bendro neturi su moteriška širdimi. Vyro arterijos, aprūpinan

ios širdį krauju, yra panašios į kietus vamzdžius. Tuo tarpu moters arterijos minkštos. Tik 30proc. sergan

ių širdies ligomis moterų turi arterijų sukalkėjimą ir cholesterolio padidėjimą. Tuo tarpu sergan

ių vyrų šią problemą turi 90proc.”

Moterų infarktas dažniausiai įvyksta dėl arterijų spazmo. Toks spazmas sutrigdo kraujo tekėjimą į širdį ir pažeidžia širdies raumenį. Savo knygose gydytojas M. Ozas duoda daug pavyzdžių, kaip būtent emocinis stresas moterims išprovokuoja širdies priepuolį, o ne fizinis persitempimas, kas dažnai nutinka vyrams. Emocinis stresas sukelia organizme staigų adrenalino pagausėjimą. Tai kelia kraujo spaudimą ir tankina širdies plakimą. Moterims, kurios jau turi vainikinių širdies kraujagyslių problemų, tai gali turėti pa

ias rim

iausias neigiamas pasekmes.

Ši informacija ir mano asmeninė trenerės patirtis rodo, kaip svarbu moterims ne tik aktyviai sportuoti, bet ir išmokti kokybiškai atsipalaiduoti, valdyti savo reakcijas į stresą. Apie 90proc. visų lankan

ių mano jogos užsiėmimus yra moterys. Anketose, atsakydamos į klausimą, ko tikisi iš jogos užsiėminų, jos dažnai pažymi, jog norėtų išmokti atsipalaiduoti, pagerinti vidinę būseną ir t.t. Many

iau, būtų tikslinga kurti tik moterų jogos grupes. Čia būtų galima parinkti jogos pratimus, labiau tinkan

ius moterims, skirti daugiau dėmesio relaksacijai. Be to, tokiose grupėse susidarytų sąlygos atviresniam bendravimui ir atsipalaidavimui. Jogos asanose, kurios siūlomos širdies kraujagyslių darbo pagerinimui, naudojamos įvairios pagalbinės priemonės: voleliai, diržai, kaladėlės, užklotai.

Labai rekomenduo

iau atlikti šiuos pratimus po sunkios ar įtemptos fizinės ar protinės veiklos, ar apskritai po kasdieninio darbo.

Rytų filosofijoje širdis lyginama su grynakrauju žirgu, kuris yra labai striprus, ta

iau sunkiai sudrausminamas ir prijaukinamas. Kiekvienam linkiu tapti savo širdies draugu.

 

 

 

 

 

 

 

JOGOS PRIEMONĖS, PADEDANČIOS REGULIUOTI AUKŠTĄ KRAUJOSPŪDĮ

Kiekvienas iš mūsų pažįsta ne vieną žmogų, kuris turi padidintą kraujospūdį. Šis sutrikimas atsiranda dėl daugelio priežas

ių ir privalumų, kuriuos teikia šiuolaikinis gyvenimas. Žmogus mažai juda, tampa linkęs tukti, vartoja daug nesveiko maisto. Visa tai – puiki terpė atsirasti širdies-kraujasgyslių sistemos sutrikimams. Turintys padidintą kraujospūdį žmonės būna itin jautrūs, net baimingi, regis, vengia daryti bet kokį judesį.

Treniruotės metu tokiems skiriu ypatingą dėmesį: nuolat stebiu jų būklę, reakciją, perspėju, kokių pratimų atsisakyti, kada pailsėti. Svarbu, kad toks žmogus turi galimybę treniruotis grupėje, kur nėra siekiama ką nors daryti geriau už kitus. Jogoje nėra varžybų. Aš esu aktyvi to šalininkė. Dėmesys sutelkiamas į save, į savęs lavinimą. Išmokstama geriau save suvokti ir priimti tokį, koks esi. O tobulėti įkvėpia noras pagerinti gyvenimo kokybę, realizuoti savo gebėjimus netrugdomam ligos.

Dažnai manęs klausia, ar galima praktikuoti jogą, turint aukštą kraujo spaudimą. Atsakau, jog ne tik galima, bet ir reikia. Čia galima būtų taikyti visas asanas, išskyrus stovėseną ant galvos.

Pirminei hipertenzijai gydomąjį efektą suteikia asana šašaankasana ir kvėpavimo pratimai, atliekami be įtampos, taigi siūloma pradėti nuo šių dviejų paprastų veiksmų. Toliau palaipsniui būtų galima įjungti ir kitas asanas.

Šašaankasana. Pradžioje reikia atsisėsti į vadžrasana. Priklaupti ant abiejų kelių. Didieji kojų pirštai siekia vienas kitą, kulnai – į šalis. Sėdmenis padėti tarp kulnų. Galva, kaklas ir nugara sudaro vertikalią, tiesią liniją. Darydami gilų įkvėpimą, pakelkite rankas į viršų, delnus atsukite į priekį. Su įkvėpimu lenkitės į priekį ir palieskite grindis delnais, kakta ir dilbiais. Galvos nejudinkite. Lenkdamiesi nekeiskite sėdmenų padėties. Sulaikykite kvėpavimą. Pradėdami įkvėpti, pakelkite galvą.

Atliekant pratimą, kūno svoris spaudžia abi kojas, todėl kraujotaka jose tampa apribota, ta

iau geriau aprūpinama krauju pilvas, plau

iai, širdis, kaklas ir galva. Kraujas aktyviai perskirstomas visame kūne virš bambos. Padėtyje, kai pasilenkiate, kakta siekia grindis ir galva yra žemiau nei širdis, todėl širdis patiria mažesnį krūvį, aprūpindama smegenis krauju. Kuriam laikui smegenų kraujotaka suaktyvėja. Asana masažuoja pilve esan

ias vidaus sekrecijos liaukas.

Įdomu, kad musulmoniškoje tradicijoje tokia kūno padėtis dienos bėgyje kartojama kelis kartus. Religinis veiksmas turi sveikatai naudingų elementų.

Šašankasana – visiško poilsio poza, kurią gali atlikti įvairaus amžiaus žmonės. Reikėtų pradėti praktikuoti šią asaną nuo tiek laiko, kiek galite sulaikyti kvėpavimą jos metu. Vėliau palaipsniui ilginti laiką. Autoritetingi jogai tvirtina, kad ši asana padeda mažinti aukštą kraujo spaudimą.

Šivananda pranajama. Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius. Rankos ir kulnai – pe

ių plotyje, delnai į viršų. Sukaupkite dėmesį į bambos sritį. Nesikiškite į natūrarų kvėpavimo ritmą, tiesiog būkite laimingu stebėtoju. Išlikite budrūs ir suvokite kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą. Tai – kelias į kvėpavimo valdymą. Praktikuoti galima bet kuriuo paros metu. Jei pavalgėte – ne anks

iau kaip po trijų valandų. Būtina kvėpuoti tik pro nosį. Kvėpavimas turėtų būti pakankamai gilus, lygūs ir ramus, trūkmė – 10-15min., palaipsniui laikas ilginamas iki 30min. pratimo metu pagerėja nuotaika ir ilgainiui susireguliuoja kraujospūdis.

Šią pranajamą rekomenduojama atlikti prieš kitus kvėpavimo pratimus, taip pat prieš šavasaną.

Sukhpurvaka pranajama. Rytinė ir vakarinė šio kvėpavimo 15-20min. praktika padėsite sau sureguliuoti kraujospūdį.

Reikia atsisėsti patogioje pozoje, ištiesta nugara. Sudėkite dešinės rankos pirštus. Paeiliui uždenkite tai kairę, tai dešinę nosies šnervę tokia seka:

1.Įkvėpiame per kairę šnervę,

2.Sulaikome kvėpavimą,

3.Iškvėpiame per dešinę šnervę,

4.Sulaikome kvėpavimą,

5.Įkvėpiame per dešinę šnervę,

6.Sulaikome kvėpavimą,

7.Iškvėpiame per kairę šnervę,

8.Sulaikome kvėpavimą.

Šių keturių kvėpavimo ciklo dalių (įkvėpimas, kvėpavimo sulaikymas po įkvėpimo, iškvėpimas, kvėpavimo sulaikymas po iškvėpimo) ilgis nevienodas. Rekomenduojama nuo tokio šių dalių sąntykio:

1.Įkvėpimas-1 (skai

iuojama iki vieno arba skai

iuojamas vienas pulso tvinksnis).

2.Sulaikymas po įkvėpimo-1

3.Iškvėpimas-2

4.Sulaikymas po iškvėpimo-1

Toliau galima didinti šių dalių santykį tokia schema:

1:2:2:2

1:3:2:3

1:4:2:4

Svarbiausia – pasirinkti tinkamą kvėpavimo ritmą, kad atliekant pratimą nepradėtų trūkti oro, nejaustumėte įtampos.

Visada šį kvėpavimą pradėkite ir baikite kairia nosies šnerve.

Praktikuoti reikėtų nuosekliai, nenusivilti, kad po kelių dienų rezultatas mažai pastebimas. Rytų medicina sako: “Per kiek laiko susirgai, tiek pat laiko turi skirti išgyjimui”. Tad jei kraujospūdis padidėjęs jau kelis metus, mažiausiai tiek pat laiko reikės skirti pasveikimui. Tai – kantrus, nuoširdus ir nuoseklus darbas su savimi.

Jei hipertenzija yra antrinė, t.y. atsiradusi dėl kitų vidaus ligų (inkstų, skydliaukės, antinkščių funkcijų sutrikimų, epilepsijos ar pan.), tai asanos nesuteikia tiesioginių ir ap

iuopiamų rezultatų. Gali būti naudojamos tik bendrai savijautai gerinti ir imunitetui stiprinti.

Gydytojas ir jogos autoritetas Šivananda rekomenduoja hipertonikams badavimą vieną kartą per savaitę.

 

 

 

 

 

KVĖPAVIMO SISTEMOS VYSTYMAS IR STIPRINIMAS

Dažnai žmogus nekreipia dėmesio į kvėpavimą, ir visai be reikalo – juk oras palaiko gyvybę, kaip ir maistas. Jei daugiau skirtume dėmesio savo kvėpavimo aparato vystymui, tikrai būtume sveikesni. Užtenka vieno žvilgsnio į nepraktikuojantį kvėpavimo pratimų ir praktikuojantį juos. Pastarojo oda švyti, daug aukštesnis bendras gyvybinis tonusas, jis geba susikaupti ilgesniam laikui, re

iau serga, yra emociškai stabilesnis.

Lentelėje palyginta, kokie kvėpavimo aspektai skiriasi jogoje ir kitose įprastinėse fizinės kultūros srityse.

Aspektai Įprastinė fizinė kultūra Joga

1.Biofiziniai poreikiai Yra Nėra

2. Kvėpavimo intensyvumas Aukštas Žemas

3.Kvėpavimo kontrolė Autonominė Valinga

4.Poveikis nervų sistemai Aktyvinantis Raminanti

5.Amžiaus faktorius Ribotas Neribotas

 

Lietuvoje sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis yra labai dažnas. Visų pirma jis pasireiškia šaltuoju metų laiku: sergama sloga, bronchitu, sinusitu, plau

ių uždegimu ir pan. Serga ir vaikai, ir suaugę. Be šių sezoninių ligų daugėja ir kitų kvėpavimo sistemos negalavimų, tokių kaip astma ir pan.

Dar 1935 metais Didžiosios Britanijos leidinyje apie sveikatą gydytojas Dž. L. Livingstonas išsakė daug svarbių pastabų, pabrėždamas kvėpavimo pratimų naudą sergant astma. Jis išskyrė šiuos kvėpavimo pratimų tikslus:

1.Įgyti automatiškus diafragminio kvėpavimo įgūdžius vietoj įprastinio kvėpavimo krūtine.

2.Išmokti koncentruotis ties iškvėpimu, o ne ties įkvėpimu (ypa

astmos priepuolio pradžioje).

3.Gerinti krūtinės ląstos elastingumą ir judrumą, atpalaiduoti pagalbinius raumenis.

4.Taisyti stuburo kifozę ir kitas deformacijas, kurios paprastai atsiranda pas chroniškus astmatikus.

Kol praktikuojantis negali išplėti įkvėpdamas savo krūtinės ląstos apie 6cm ties ketvirtuoju šonkauliu ir 5cm virš pilvo, kvėpavimo pratimai laikomi neįsisavintais ir gydomasis efektas nepakankamas.

Norint pagerinti savo kvėpavimo kokybę, neužtenka vien treniruotis. Žymų efektą, gerinant kvėpavimo sistemos būklę, turi gerklės ir nosies higiena.

Gerklė Ajurvedoje lyginama su aikšte, kuri turi 7 gatves: du nosies kanalus, du eustachijaus kanalus, vedan

ius į vidurinę ausį, trachėją, stemplę ir ryklę bei burną.

Veikiant nosies ir gerklės sritį, galima pasiekti klausos pagerėjimo, sumažinti jautrumą peršalimo ligoms, pagerinti balso skambesį. Sumažėja nosies ir gerklės paburkimas, kuris yra labai charakteringas daugumai paprastų žmonių. Atliekant jogos higienos procedūras, nosies ir gerklės gleivinė tampa sausesnė ir mažiau jautri.

Dar vienas geras ir netikėtas efektas – tai apetito sumažėjimas, dėl skonio receptorių aktyvumo susilpnėjimo. Šiandien mes suvalgome tiek maisto per dieną, kiek mūsų protėviai nė nesapnavo. Nutukimas, pataikavimas skonio receptoriams tampa pasauline išsivys

iusių šalių problema.

Iš tų žmonių, kurie ateina pas mane į jogos treniruotes, vienas iš trijų turi viršsvorio problemų. Tad ar nevertėtų pradėti spręsti šią problemą nuo higienos ir organizmo išvalymo? Mažiau valgant atsiranda daugiau energijos, kuri anks

iau buvo naudojama maisto pertekliui virškinti ir šalinti.

Išvalyta nuo gleivių nosiaryklė sudaro geras sąlygas užsiimti kvėpavimo pratimais. Jogos procedūros, kurios skirtos nosies higienai, vadinamos Neti.

Nereikėtų klaidingai suprasti, kad Neti skirtas tik slogos gydymui, plaunant nosį pasūdytu vandeniu. Procedūra veikia visą mūsų kūną, net koreguoja psichinę būseną. Tai suprantama, nes juk sloga (ypa

chroniška) sutrigdo galvos ir smegenų kraujotaką, kas neleidžia normaliai gyventi ir dirbti.

Neti nėra paparasta procedūra. Pradžioje reikėtų gerai įsisavinti techniką, kai nosies gleivinė sveika. Priešingu atveju, galima esan

ią padėtį dar pabloginti.

Džala Neti aprašymas. Vanduo turėtų būti +36°C ±2°C. Druskos dedame tiek, kad gautume fiziologinį tirpalą 0,9%. Galima pasidaryti ir įvairių vaistažolių nuovirą (ramunėlių, liepžiedžių, medetkų).

Tirpalas supilamas į specialų „arbatinuką“. Jo galiukas įstatomas į vieną šnervę. Galvą reikia truputėlį palenkti į šoną ir į priekį, kad tekanti vandens srovė ištekėtų pro kitą šnervę ir nepatektų į kitas nosies ertmes.

Vanduo turėtų būti šiltas - nėra reikalo nosies plauti šaltu vandeniu, nebent bendro organizmo grūdinimo fone.

Po šios procedūros neverta iškart eiti į lauką, ypa

šaltuoju metų laiku, turėtų praeiti nors 15min.

Įsisavinant šį pratimą reikalingas atsargumas ir nuoseklumas. Forsuojant gali pakilti akių spaudimas ir spaudimas kaukolės dėžutės viduje.

Pradžioje tai teikia menką malonumą. Atrodo, kad nosies gleivinė ištinsta ir nutirpsta. Jei jausmas nepakeliamai nemalonus, reikėtų padaryti 2-3 dienų pertrauką ir tęsti. Laikui bėgant, ši procedūra darosi vis malonesnė.

Vakarų pasaulis turi pakankamai ištobulintas burnos higienos priemones: įvairių rūšių dantų šepetėlius, įvairias dantų pastas, tarpdan

ių siūlus, ta

iau priemonės valyti nosiai nėra. Taip pat nėra priemonės valyti liežuviui. Specialus jogos „arbatinukas“ nosiai plauti ir plokščia viela liežuviui valyti turėtų tapti kiekvieno žmogaus svarbiais higienos įrankiais.

Štai dar keletas nesudėtingų kvėpavimo pratimų, kuriuos galima atlikti be specialaus pasiruošimo ir su didele nauda savo sveikatai:

1.Atsigulti į Šavasaną: su lėtu įkvėpimu per nosį pakelti tiesias rankas į viršų prieš save ir lėtai nuleisti jas ant grindų, už savęs. Po to, su lėtu iškvėpimu, grąžinti rankas į pradinę padėtį. Kartoti 1min., po to su įkvėpimu kelti dešinę koją į viršų ir su lėtu iškvėpimu nuleisti į pradinę padėtį. Pakartoti su kaire koja. Rankos nejuda. Kaitaliojant kojas, kvėpuoti šiuo būdu dar 1min. Pabaigus pratimą, pusę minutės skirti poilsiui. Šis kvėpavimo pratimas palankiai veikia širdį ir plau

ius. Tai – puiki priemonė prieš rankų ir kojų riaumatizmą vyresniame amžiuje.

2.Atsisėsti į bet kurią patogią sėdimą padėtį, galima ir ant kėdės, svarbu, kad nugara būtų tiesi. Sėdint truputėlį sutraukti dubens dugną. Liežuvio galiuką užlenkti į viršų ir įremti virš viršutinių dantų vidinėje burnos pusėje. Lėtai ir paparastai įkvėpti pro nosį, kol plau

iai pilnai prisipildys oro. Turi kilti krūtinės maksimalaus išsiplėtimo jausmas. Po to lėtai iškvėpti per burną, tęsti 2-3min. Iškvėpimo metu sekti, kad oras tekėtų lygia srove. Pratimas palankiai veikia plau

ius, valo iš jų įvairius nešvarumus, gerina skrandžio ir kepenų darbą, mažina alergiją.

3.Patogiai atsisėsti ar atsistoti, nugara turi būti tiesi. Uždengti pirštais kairę šnervę ir 30 kartų intensyviai iškvėpti pro dešiniąją. Pratimo metu intensiviai juda pilvas: įkvėpiant jis išsipu

ia, iškvėpiant – smarkiai ir staigiai susitraukia, su jėga išstumdamas orą iš plau

ių. Po to uždengti pirštais dešinę šnervę ir atlikti 30 intensyvių iškvėpimų pro kairę šnervę. Toliau 30 kartų intensyviai iškvėpti abiem šnervėm. Pabaigoje giliai įkvėpti ir, kiek įmanoma ilgiau sulaikyti kvėpavimą, ramiai iškvėpti. Šis kvėpavimas valo ir aktyvina kvėpavimo takus, teikia energiją ir pakilią nuotaiką. Taip pat turi šildomąjį poveikį visam organizmui.

 

 

 

 

 

 

 

 

PAGALBA ENDOKRININĖS SISTEMOS DARBUI HARMONIZUOTI

Hormonai, net labai mažais kiekiais, neįtikėtinai stipriai veikia žmogaus organizmą. Jie reguliuoja daugumą biocheminių procesų, veikia ne tik fizinį kūną, bet ir mūsų charakterį, protinius gebėjimus, energiją ir net požiūrį į gyvenimą.

Svarbu žinoti, kad visos endokrininės liaukos dirba suderintai. Net nedidelis pakitimas vienos iš jų veikloje gali išderinti sudėtingus procesus, palaikan

ius sveikatą.

Jogos asanos treniruoja visą kūną. Be to, pa

ią praktiką rekomenduojama atlikti reguliariai, todėl sudaromos puikios sąlygos nuolat masažuoti visas endokrinines liaukas. Tai vyksta suspaudžiant ir atpalaiduojant, tempiant tas kūno dalis, kuriose yra tam tikros vidaus sekrecijos liaukos.

Endokrininės sistemos sveikata tampa ypa

aktuali žmogui senstant, tada svarbu pradėti rūpintis ja, nors ir nėra jokių nusiskundimų. Tam nereikia jokių ypatingų pastangų ar veiksmų, jei žmogus sąmoningai pasirenka tokį gyvenimo būdą, kur yra vietos visapusiškam kūno lavinimui.

Joga – puiki papildoma priemonė, koreguojant jau esamus pakitimus endokrininės sistemos darbe.

Skydliaukę palankiai veikia liūto asana , taip pat apverstos asanos: stovėsena ant galvos, pusiau žvakė, plūgas. Apverstas asanas reikėtų rinktis atsargiai, prižiūrint patyrusiam specialistui. Nereikėtų būti tokioje asanoje labai ilgai, nes efektas gali būti priešingas.

Skydliaukę labai švelniai masažuoja udžai kvėpavimas. Tai – ko gero pati švelniausia priemonė skydliaukei masažuoti. Kvėpavimą galima atlikti kartu su asanomis arba atskirai.

Udžai kvėpavimas. Įkvėpiame ir iškvėpiame per abi šnerves, sukeldami šniokštimą gerlės kanale. Šniokštimas yra panašus į garsą, kurį skleidžia miegantis žmogus. Dirba gerklės kanalo raumenys, siaurindami kvėpavimo plyšį. Įkvėpiant susitraukia priekinė ir nugarinė kanalo sienelės, iškvėpiant – abidvi šoninės. Reikėtų siekti, kad iškvėpimas būtų dvigubai ilgesnis nei įkvėpimas, kvėpuoti kuo lėčiau, pradėti nuo minimalaus įkvėpimo ir iškvėpimo sąntykio 1:2 ir palaipsniui didinti. Šis kvėpavimas taip pat veikia ir nuotaiką. Esant skydliaukės veiklos sutrikimams, būdingas perdėtas jautrumas, emocijų kaita, nuovargis. Udžai kvėpavimas suteikia ramią ir pakilią būseną. Praktikuoti reikėtų ryte ir vakare, po 15min.

Antinks

ius silpnina dažnas stresas, prasta mityba, pastovus savęs stimuliavimas cukrumi, kava ir panašiai. Sutrikusi antinks

ių veikla sukelia nuotaikos svyravimus, neįprastą nuovargį, depresiją. Antinks

ių hormonai – adrenalinas ir noradrenalinas priver

ia smarkiau plakti mūsų širdį, kelia kraujo spaudimą, padeda raumenims įsitempti, o smegenims – dirbti intensyviau. Antinks

ių žievė išskiria kortizono, kuris yra natūralus steroidas, malšinantis uždegimą ir keliantis cukraus kiekį kraujyje tam, kad raumenys efektyviau dirbtų. Be to, kortizonas stabdo imuninės sistemos darbą. Antinks

ių hormonai yra katabolistiniai, t.y. – atsakingi už organizmo biologinius procesus, kurie sudegina ir kurių pasekoje nyksta ląstelės.

Dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo ir tempo antinks

iai aktyvuojami nuolat, be jokio poilsio. To pasekoje organizmas išsenka ir nusilpsta, pasireiškia visi simptomai, susiję su chronišku nuovargiu.

Antinks

ių hormonai padeda mums ištverti stresą, tad kuo mažiau streso, tuo kūnas ir protas funkcionuos geriau visuose gyvenimo etapuose.

Amerikie

ių medikai, tiriantys stresą, išskiria tris organizmo reakcijas į stresą:

1.Pavojaus reakcijos stadija, kurioje antinks

iai dirba intensyviai ir išmeta didelį kiekį hormonų.

2.Pasipriešinimo stadija: antinks

iai prisitaiko prie stimuliuojan

ios veiklos, aktyviai naudoja energiją ir maisto medžiagas iš organizmo atsargų. Taip organizmas bando prisitaikyti prie pastovaus streso.

3.Išsekimo stadija: kai energijos ir maisto atsargos išsenka, t.y. chroniško nuovargio, menko organizmo atsparumo ir panašių problemų priežastis.

Jogos asanos, padedan

ios atstatyti ir harmonizuoti antinks

ių veiklą, kaip taisyklė turi atsipalaidavimo elementų. Trenerės praktikoje pastebėjau, kad šios asanos yra itin mėgstamos, nepriklausomai nuo amžiaus ir žmonių užsiėmimo.

Stresas – šiuolaikinis visuomenės jau įprastas atributas. Daugelis žmonių, sunkiai dirbdami, neturi supratimo apie kokybišką poilsį, savęs atstatymo praktikas, nemoka atsipalaiduoti be alkoholio ar medikamentų. Endokrininės sistemos veikimas – subtilus ir sudėtingas, išderinti ją visai paprasta, o atstatyti – sudėtinga.

Saugant ir balansuojant endokrininę sistemą, svarbus užsiėminų reguliarumas. Jau trejus metus vedu jogos treniruotes darbo kolektyvuose. Šią veiklos rūšį žadu vystyti ir ateityje. Rekomenduoju jogos pratybas po darbo. Tai sudaro sąlygas dirban

iajam po darbo atitrūkti nuo darbinių rūpes

ių, gauti didelę naudą visam organizmui ir su puikia nuotaika keliauti į namus.

 

Grįžti į pradžią